VAIKO RAIDA
Vaiko raida
Ankstyvosios raidos svarba
Primityvūs refleksai, su kuriais kiekvienas gimstame, yra sritis, kuri nėra pakankamai suprasta ir nagrinėjama švietimo srityje, jai nepakankamai dėmesio skiria profesionalai, tačiau refleksai yra gyvybiškai svarbūs kiekvieno vaiko raidai siekiant fiziškai pasiruošti mokymuisi ir įgūdžiams, būtiniems susidoroti su gyvenimo užduotimis.
Pirmieji 12 gyvenimo mėnesių ir laikotarpis iki maždaug 4 metų amžiaus yra svarbiausias laikas nervinės sistemos vystymosi pagrindų sukūrimui ir proceso, kurio metu susiejamos visos smegenų sritys, pradžiai. Refleksai padeda pasiekti pakankamą lygį, kad vaikas būtų fiziškai pasiruošęs mokytis. Jeigu kūdikis ir naujagimis nesulaukia pakankamo stimuliavimo iš tėvų, aplinkos ir geros mitybos, šis procesas gali sutrikti, o neuronų jungtys, smegenys ir pojūčiai neišsivysto. Simptomai pasireiškia ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir juos galima pastebėti, kai žinote, ko ieškote. Tai yra sritis, kurioje specializuojuosi.
Jeigu vaikams sunkiai sekasi, jų mokymosi ir pasiekimų rezultatai yra blogesni, pažvelkite į išlaikytus refleksus ir praleistus etapus ankstyvųjų raidos metų laikotarpiu. Rasite daugybę atsakymų, kodėl jų mokymosi ir raidos rezultatai yra blogesni.
Išmoktos kompensacijos
Vyresni vaikai ir suaugusieji taip pat gali turėti išlaikytų refleksų, tačiau jie gali rasti būdų kompensuoti patiriamus sunkumus. Tai reiškia, kad jie turi sunkiau dirbti ir skirti daugiau laiko. Kai kurie vaikai nėra pakankamai išsivystę ir to pasiekti negali. Kartais kompensacijos tampa nepakankamai stiprios, kai spaudimas demonstruoti gerus rezultatus ir būti sėkmingiems vidurinės mokyklos lygyje, universitete, darbovietėje, sporte ar menuose tampa per didelis. Tuomet vaikams diagnozuojama disleksija ar kiti mokymosi sutrikimai. Įvertinus išlaikytus refleksus ir juos pašalinus, gebėjimas mokytis stipriai pagerės ir pakeis daugelio gyvenimą.
AKTUALI INFORMACIJA
Vaikai šiandien negauna to paties stimuliavimo, kurį suteikia judėjimas, laikas, praleistas žaidžiant lauke, parkuose, sūpynėse, karuselėse, tyrinėjant aplinką, žaidžiant su kitais ir t.t., kaip buvo įpratę anksčiau. Gyvenimas tapo sėslesnis, o elektroniniai įrenginiai duodami vis ankstesniame amžiuje, todėl vaikai nebejuda tiek daug. Judėjimas yra „maistas“ smegenims ir yra būtinas neurologiniam vystymuisi, ypač ankstyvuosiuose metuose.
Vaikai vystosi skirtingu laiku veikiant specifiniams veiksniams ankstyvuosiuose metuose – bet koks stresas, kurį patiria motina ir vaisius nėštumo metu; priešlaikinis gimdymas; problemos gimdymo metu; bloga sveikata pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po gimimo; laiko, kurį kūdikis praleidžia gulėdamas ant pilvo, trūkumas; negalėjimas laisvai judėti ant grindų kūdikystėje ar pirmaisiais keliais gyvenimo metais; šliaužiojimas ant užpakaliuko vietoj rėpliojimo; jutiminių patirčių trūkumas; prasta mityba; stresinė aplinka – visi šie ir kiti veiksniai paveikia refleksų vystymąsi ir pakankamą smegenų susiejimą.
Ne kiekvienas vaikas yra pasirengęs tam tikroms mokymosi užduotims. Todėl, bandymas išmokyti vaiką, kuris nėra fiziškai pasiruošęs, sukels didesnį silpnesnės ir susidoroti nepasiruošusios sistemos stresą. Vaiko fizinio vystymosi ir refleksų integravimo patikrinimas būtų naudingesnis negu akademinių gebėjimų, ypač ankstyvajame amžiuje, tikrinimas. Bet kurie išlikę refleksai padės paaiškinti, kodėl vaikui ar suaugusiajam sunkiai sekasi mokytis ir/arba kodėl patiria sunkumų gyvenime.
Visų pojūčių stimuliavimas ir plėtojimas padeda sukurti neuronų jungtis su smegenimis. Primityvūs ir laikysenos refleksai atsako už tai, kad šis procesus vyktų efektyviai. Jeigu refleksai nesivysto ir nėra integruojami, tam tikros smegenų sritys išlieka silpnos ir neišsivysčiusios, o informacija, gaunama per pojūčius, gali nepasiekti specifinių sričių, apdorojimui ir gebėjimui tinkamai reaguoti.
Refleksai atsako už regėjimo, klausos, motorinius, lytėjimo, vestibiuliarinius ir proprioreceptorinius pojūčius. Šie pojūčiai yra gyvybiškai svarbūs mokymuisi ir veiklai, kuria užsiimame. Kai refleksai atsiranda, vystosi ir integruojasi, formuojasi neuronų jungtys su smegenimis. Bet kurie ilgiau nei 4 metus išlaikyti refleksai gali tapti neišsivysčiusių ir silpnų smegenų ir pojūčių priežastimi, kai juos turime įvertinti konkrečioms švietimo, verslo, sporto ir menų užduotims.
Kai vystosi pojūčiai ir jie yra integruojami, susidaro stiprios neuronų jungtys, kurios susieja smegenų sritis. Būtina, kad žemiau išvardyti pojūčiai būtų pilnai išsivystę ir prieinami kiekvienam iš mūsų:
Rega – būtina, kad mūsų akys dirbtų kartu ir vienodai gautų ir pasisavintų informaciją, kuri apdorojama kiekvienoje pakaušio skiltyje užpakalinėje galvos dalyje. Akys turi gebėti sklandžiai ir lengvai sekti vidurio liniją skaitymui ir rašymui. Mums būtina, kad abi akys dirbtų tuo pačiu metu erdviniam suvokimui ir pusiausvyrai. Mūsų akys turi gebėti greitai pakeisti atstumą iš artimo į tolimą ir iš tolimo į artimą, kai kopijuojame tekstą nuo lentos, gaudome kamuolį ir t.t. Mums būtinas pilnai funkcionuojantis regėjimas akių-rankų, akių-kojų koordinavimui daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Ar informacija per kiekvieną akį gali pasiekti didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų regėjimo sritis apdorojimui? Raidžių/skaičių pakeitimai, stambi rašysena ar rašymas paliekant didelius tarpus tarp žodžių, eilutės kilimas ar nuolydis yra ženklai, rodantys, kad vaizdinis apdorojimas nevyksta.
Klausa – būtina, kad abi ausys kartu funkcionuotų klausantis ir apdorojant garsus bei kalbą kiekvienoje temporalinėje skiltyje, klausa taip pat būtina atminčiai. Informacija turėtų praeiti pro didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų kiekvieną pusrutulį. Jeigu šis procesas nevyksta, kils sunkumų klausantis ir įsimenant nurodymus. Mums būtina vestibiuliarinė sistema vidinėje ausyje, kad galėtume stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą priešinantis gravitacinėms jėgoms. Ausų dominavimas gali stipriai įtakoti mokymąsi, todėl klasės vieta, kurioje pasodinamas vaikas, kad gautų daugiausia naudos klausydamasis mokytojo, yra labai svarbi. Dažniausiai disleksija sergančių asmenų kairioji ausis yra dominuojanti ausis, o tai turi įtakos tam, ką ir kaip mes girdime.
Motorinis pojūtis – mums būtina išvystyti ir ištobulinti grubių ir smulkių judesių įgūdžius, būtinus norint laikyti įrankius, su jais dirbti, valgyti, tinkamai laikyti rašiklį rašymui, žaisti žaidimus kamuoliu, groti muzikos instrumentais. Mums būtina gebėti automatiškai judėti tokiu greičiu ir kryptimi, kuria norime ir apie tai negalvoti. Prasta koordinacija ir greitas nuovargis gali būti prastų motorinių įgūdžių rezultatas. Judėjimas suteikia didžiulį smegenų stimuliavimą, todėl svarbu, kad vaikai nuolat judėtų siekiant palaikyti proto ir kūno budrumą mokantis. Motorinis vystymasis taip pat svarbus tinkamam emocinės smegenų srities vystymuisi, o žaidimas yra gyvybiškai svarbus šiam procesui.
Lytėjimas – mums būtinas lytėjimo pojūtis, kad žinotumėme, ką liečiame, ar tai yra saugu ar pavojinga (karšta, aštru, kokia tekstūra ir t.t.). Lietimas informuoja mus apie skausmą, todėl nustojame liesti, arba apie malonumą, todėl ir toliau liečiame. Lytėjimas stimuliuoja atmintį. Asmenys, kurie susiduria su lytėjimo problemomis nemėgsta fizinio sporto ar kontakto. Lytėjimas taip pat naudingas emociniam vystymuisi.
Vestibiuliarinis pojūtis – ši sritis yra gyvybiškai svarbi mūsų pusiausvyros pojūčiui. Vestibulinė sistema svarbi raumenų tonuso formavimui, laikysenai, stovėjimui vertikalioje padėtyje priešinantis gravitacinėms jėgoms. Būtina, kad šis pojūtis būtų pakankamai išvystytas matymui ir klausymui, skaitymui, rašymui, girdimajam suvokimui ir kalbos vystymuisi.
Proprioceptorinis pojūtis – proprioceptoriai yra visuose raumenyse. Jie smegenis aprūpina dideliais nervinio atsako apie tai, kurioje erdvėje mūsų kūnas ir kūno dalys yra ir ką mūsų kūnas daro, kiekiais. Šie receptoriai reikalingi kiekvienam judesiui ir raumenų tonuso formavimui. Kai šis pojūtis yra stimuliuojamas, stimuliuojamos ir smegenų sritys. Proprioceptorinis pojūtis vystosi tuo metu, kai kūdikis būna ant žemės ir dauguma kūno liečiasi su paviršiumi. Tai viena iš priežasčių, kodėl neturėtumėme skubinti kūdikio ir greitinti ar tiesiog praleisti šį svarbų etapą, kai kūdikis leidžia laiką ant grindų ir gali laisvai judėti.
Norėdami suprasti proprioceptorius, išbandykite šį pratimą – atsistokite ant vienos kojos ir užmerkite akis. Jusite judėjimą kulkšnyje. Visa tai vyksta todėl, kad proprioceptoriai sunkiai dirba, kad perduotų informaciją smegenims, ir ypač, vestibulinei sistemai, o smegenys pateikia atsaką proprioceptoriams kulkšnyje, kad padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Jeigu negalite išlaikyti pusiausvyros, gali būti, kad jūsų vestibulinė sistema neišsivysčiusi. Dabar atsimerkite ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą. Visa tai parodys, kokia svarbi rega vestibulinei sistemai.
Visi šie pojūčiai turi būti pakankamai išsivystę prieš pradedant mokytis. Jeigu pabandysite mokyti vaiką, kuris raidos atžvilgiu nėra pasirengęs tam tikrai užduočiai, pvz., skaitymui, rašymui, negali ramiai sėdėti, suprasti, išlaikyti dėmesį, klausyti, mokytis ir įsiminti, tinkamai sėdėti prie stalo, apdoroti informaciją ir t.t., ir kurio sistema yra silpna, patirs stresą ir nusivylimą, o mokymo momentas bus prarastas.
Didžioji smegenų jungtis yra sudaryta iš maždaug 250 milijonų nervinių skaidulų, kurios sujungia abu smegenų pusrutulius. Gyvybiškai svarbu, kad ši smegenų dalis būtų visiškai išsivysčiusi, o mielinas būtų pilnai susiformavęs ir informacija, gaunama per pojūčius, galėtų pereiti iš vienos kūno pusės į kitą bei pasiektų smegenų sritis tinkamam apdorojimui. Jeigu didžioji smegenų jungtis nėra visiškai išsivysčiusi, informacijos apdorojimas gali būti labai lėtas arba iš viso nevykti, kadangi didžioji smegenų jungtis veikia kaip „barjeras“, o ne „tiltas“. Tokiu atveju, bendravimo ir apdorojimo įgūdžiai tarp abiejų kūno pusių gali būti blogi ir paveikti regėjimą, klausą, pusiausvyrą, koordinaciją, judėjimą, kalbą, mąstymą ir apdorojimo laiką.
Svarbiausias laikas, kai galima padėti didžiosios smegenų jungties vystymuisi ir mielino susidarymui, yra periodas, kai kūdikis šliaužioja ir rėplioja. Šiuo metu labai svarbu skatinti kūdikį šliaužioti tol, kol jis bus pasiruošęs stotis be pagalbos. Kūdikiai, kurie šliaužioja sėdėdami arba nedaug juda, praleidžia šį etapą, o tai gali paveikti didžiosios smegenų jungties vystymąsi.
Didžiosios smegenų jungties funkcionavimas gali būti lengvai patikrinamas ir pagerinamas bet kurio amžiaus laikotarpiu ir bet kuriam gebėjimui. Dauguma pedagogų gali nepastebėti ar nesuprasti šio proceso.
Judėjimas yra būtinas smegenų ir sensoriniam vystymuisi. Judėjimas yra „maistas“ smegenims ir yra gyvybiškai svarbus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Gimdoje, gimimo metu ir po gimimo mes galime judėti. Pirmiausia šie judesiai yra netolygūs, nekoordinuoti, negrabūs ir nevalingi. Tam tikros smegenų sritys, ypač smegenėlės, turi išsivystyti, kad padėtų judesiams tapti sklandžiais, koordinuotais, ritmiškais, kontroliuojamais, tiksliais ir galiausiai automatiškais ir mums nereikėtų nuolat galvoti apie tai „kaip“ judėsime, pvz., vaikščiosime, bėgsime, kramtysime ir t.t.
Per pirmuosius 6 mėnesius po gimimo, prieš mums išmokstant atsistoti ir vaikščioti, kūdikis turi išmokti laisvai judėti ant grindų. Kai tai vyksta, pradeda vystytis smegenėlės, judesiai pradeda tobulėti, įskaitant sekimą akimis. Jeigu šis etapas yra sutrukdomas ar praleidžiamas, gali kilti daugybė motorikos problemų, vėluoti kalbos vystymasis ir pirmasis frontalinių skilčių, kuriose valdoma savikontrolė, susiejimas. Kai kurie primityvūs refleksai šiame vystymosi etape gali išlikti aktyvūs ir stabdyti tolesnį fizinį, emocinį ir akademinį vystymąsi.
Smegenėlių įsijungimas gali stipriai pagerinti daugelio užduočių atlikimą. Geriausias būdas tai pasiekti, yra grįžti ant grindų, kur smegenėlės pradeda vystytis pirmiausia, ir išmokti atlikti ar pakartoti tuos specifinius judesius, kurių negalima atlikti, kai mes stovime. Mes negauname stimuliavimo tokiu būdu, kokio reikia protui ir kūnui.
Žinoma. Nesvarbu, kokio amžiaus esate, kokius gebėjimus turite ar kuom užsiimate, refleksų integravimas gali būti pasiektas ir nuostabiai pakeisti žmogaus gebėjimus ir įgūdžius. Svarbu suprasti, kaip smegenys ir pojūčiai vystosi ankstyvaisiais metais ir kaip mes galime padėti, o ne trukdyti kūdikiui vystymosi procese. Bet koks stresas ar sunkumai gimdoje ir iki 4 metų amžiaus gali paveikti vystymąsi ir refleksų integraciją, o tai gali kliudyti tinkamam smegenų vystymuisi ir susiejimui.
Išlaikyti refleksai gali tapti vėlesnio vystymosi priežastimi. Požymius galima pastebėti vaikų darželiuose, pradinėse mokyklose, vidurinėse mokyklose, universitetuose ir aukštojo išsilavinimo įstaigose, darbovietėse, sporte ir menuose.
Fiziniai iššūkiai – blogas raumenų tonusas gali būti negebėjimo nulaikyti galvutę ilgesnį laiką sėdint ar tinkamai kvėpuoti dėl kūprinimosi, savarankiškai ar tiesiai sėdėti prie stalo priežastimi. Didelė raumenų įtampa gali tapti skausmų ir tam tikrų raumenų sužalojimų priežastimi. Gali pasireikšti energijos trūkumas ir nuovargis, prasta koordinacija tarp apatinės ir viršutinės kūno dalies, prasti koordinaciniai įgūdžiai, asmuo gali nemėgti fizinio sporto ar judėjimo.
Emociniai sunkumai – negebėjimas valdyti ar kontroliuoti jausmus/emocijas, save išreikšti, nesaugumo jausmas aplinkoje ir supančiame pasaulyje, motyvacijos, pasitikėjimo ir savigarbos stoka.
Socialiniai sunkumai – socialinių įgūdžių trūkumas, sunkumai patiriami mokantis, kaip žaisti su kitais, kaip susidraugauti, socialinių funkcijų vengimas, prasti organizaciniai įgūdžiai. Žaidimas yra būtinas emociniam ir socialiniam vystymuisi.
Elgesio sunkumai – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Negebėjimas kontroliuoti staigių jausmų protrūkių, negebėjimas ramiai sėdėti ilgesnį laiko tarpą, dėmesio išlaikymo sunkumai, hiperaktyvumas, budrumo trūkumas, įprotis netinkamai pertraukti, žodžio „palaukti“ nesupratimas, impulsyvumas, per stipri reakcija.
Pažintiniai sunkumai – negebėjimas pasisavinti ir apdoroti informaciją, atsiminti, tinkamai reaguoti bet kurioje situacijoje ir sėkmingai mokytis. Suvokimo įgūdžių trūkumas, negebėjimas aiškiai mąstyti, argumentuoti, racionalizuoti sudėtingose situacijose ar spręsti problemas.